- drunėsys
- drunėsỹs sm. (3b) 1. kas sudrunėjęs, puvėsis: Neardyk to drùnėsio – kai pakliudysi, tai ir subyrės (apie sudrunijusį tvartą) Vrn. Guli daug drunėsių̃ Nč. Sudegink tuos drùnėsius Nč. 2. scom. prk. apie mėgstantį drunėti žmogų: Kelkis, drunėsỹ! Nč.
Dictionary of the Lithuanian Language.
